Neseniai buvo laikas, jog nutiko taip, kad pasitaikė proga pakeisti darbą. Tad ta proga ir pasinaudojau. Savaime suprantama, pasikeitė ir kolektyvas. Darbo sritis ir specifika išliko tokia pati, bet vienas niuansas labai skirasi. Ir tai tik iš dalies susiję su darbo dalykine sritimi. Ir tai – kolegų auto parkas. Jame yra įvairiausių automobilių nuo 1990 m. iki 2019 m., nuo
BMW E30 iki Kia Picanto GT line, nuo Mazda 626 iki BMW M6, nuo plaunamų kartą ar du per metus iki du tris kartus per savaitę. Vienu žodžiu yra visko 🙂
Esminis skirtumas tas – kokia energija ir principu varomas automobiliai. Prieš tai buvusiame kolektyve buvo ~20 žmonių ir 5 BEV (4 Lea’fai ir Fiat 500e, po to prisijungė Hybrid ir pačioje pabaigoje ir dar mano PHEV). O šiuo metu kolegų tris kartus daugiau ir… tik vienas PHEV ir kartais BEV 🙂 Taip, daugiau nėra net paprastų Hybrid 🙂 Dyzelis ir benzinas. Viskas. Šioks toks šokas man pačiam, bet smagu tai, jog kai po turputį žmonės sužino, kad yra kolega, kuris važinėja su BEV ir PHEV, ta labai dažnai prie arbatos puodelio atsiranda ir (legendinės) diskusijos “o tai kiek nuvažiuoja?” 🙂 Tarp kitko PHEV, šiuo atveju Ford C-MAX ENERGI, iš vis beveik visiems buvo lyg ateivių erdvėlaivis. O Nissan Leaf tarp daugumos atroo kaip BEV etalonas.

Tad man gera patirtis, jog visada yra situacijų, kuriose yra žmonių, kuriems “kažkokios” elektrinės yra “toli ir dzin” 🙂 Ta gal ir gerai, jog atsiras, nors ir visiškai nesamoningas ir neišbaigtas bei nelogiškas, bet gerai įvardintas “taršių automobilių” registracijos mokestis. Gal žmonės labiau pradės domėtis alternatyvomis BMW 530d ir 3,0TDI.