Šis straipsnelis trumpai apie tai, kaip sekėsi Volteriui atsistoti ant kojų atvykus į Lietuvą. Kaip žinote, beveik visi (~90%) iš JAV atvykusių automobilių, turi šiokių tokių mažesnių ar didesnių defektų. Tai dažniausiai avarijų metu patirti randai. Kadangi Ford C-Max Pūkis turėjo nors ir nedidelį priekio pažeidimą (saugumo sistemos (oro pagalvės ir kt.) nebuvo suveikusios), tai šį kartą norėjosi kažko, kas turėtų mažiau reikalų. Nes, kol Pūkiui buvo išgaudytos visokios smulkmenos, užtruko kone gerą pusmetį, nes reikėjo tai plastmasiuko, tai kokio nors tvirtinimo, tai buvo periodai, kad nebuvo laiko ir dominavo darbas ir t.t. Bet galų gale viskas iki vieno buvo savo vietose. Daug kas taip nedaro, bet čia ne tas kiemas 🙂
Taigi, Volteris buvo nukrautas nuo tralo UAB Autografija kieme, ir prasidėjo “pramogos”. Reikėjo išsivynioti visą automobilio galą iš nekukliai įvyniotos plastikinės plėvelės. Šią paslaugą specialiai užsakiau, nes norėjosi kiek galima daugiau apsaugoti išardytą automobilio galą nuo galimų kritulių sukeltos drėgmės.
Išvyniojus pasimatė visos bėdos, kurias pamatęs meistras paklausė: “Kodėl tu jį čia atvežei?”. Iš tikrųjų tikėtasi buvo daugiau remonto, bet šiuo atveju kėbulo meistras prie Volterio užtruko nepilną valandą: tiesiog reikėjo ~1 cm “atitemti” buferio laikiklio vietą į numatytą poziciją. Ir viskas. Po to Volteris pakliuvo į paruošimo ir dažymo vyrukų rankas. Buvo perdažytas buferis, bagažinės apačia, ir viskas surinkta į savo vietas.
Kadangi visada tikimasi, jog, kai draudimas defektuoja automobilį, visas detales sudeda į vidų, bet šiuo atveju nepasisekė: nors buvo pažeistas tik dešinės pusės galinis žibintas (kuris buvo rastas salone), bet kiti du, tikėtina nenukentėję eismo įvykio metu, buvo dingę. Kur? Niekas nesužinos.. Bet čia tokia realybė: kol automobilis keliauja iš aukciono ar draudimo aikštelės iki Jūsų kiemo, gali nutikti bet kas, ir keisčiausia, jog niekas už tai neatsako. Jeigu Jūsų automobilis bus apgadintas pakrovimo metu ir/ar iškrovimo metu Lietuvoje, tai netgi toki Lietuvos “vežėjai” Usaauto ar Autošara ir pan. T.y. nors tokios įmonės teikia paslaugą, bet kai kas nors nutinka Jūsų išsirinkam automobiliui, tai prasideda atsikalbinėjimai, neatrašymai, neatsiliepimai ir pan. Tad turint tai omenyje, ir turėtas patirtis, Volterį įsigijau pats savo jėgomis. Ir gavosi tas pats, tik viskas legaliai.
Tad, kai buvo aišku, ko ir kokių detalių trūksta, buvo užsakyti visi trys galiniai žibintai ir buferio laikiklis bei dvi durų-galinio sparno plastikinės juodos apdailos. Visa kita buvo automobilyje. Netgi varžtai buvo sudėta į indelius. Galinio buferio trūkis buvo suklijuotas.
Žibintai ir buferio laikiklis iš Kadanos iki Autografija UAB keliavo beveik tris savaites, o per šį laiką buvo sutvarkytas ir perdažytas galinis buferis.
Tad atvykus detalėms, visas buvo sutverta į savo vietas, ir Volteris savo pačio ratais atvyko į naujus namus Kauno mieste.
Po to sekė pirmas apsivalymas. Toji pakavimo plėvelė buvo gerai, bet nuo jos likusius klijus nuo kėbulo krapščiau kokius du mėnesius 🙂 Nors šiaip Volteris buvo švarus: matyt prieš tai buvęs savininkas buvo prižiūrintis savo Chevy. Kiek pavyko atkasti, tai jis buvo koledžo dėstytojas.
O toliau tos pačios procedūros kaip ir visiems automobiliams iš trečiųjų šalių. Galinio rūko įrengimas šį kartą taip pat buvo įdiegtas panaudojant originalų (Opel Insignia) šviesų jungiklį. Tik skirtumas nuo Pūkio tas, jog jį pajungė vyrukai iš Baltas Namas. Ir manau, jog kitus smulkius darbus, kuriems aš neturėsiu noro ar patirties, patikėsiu jiems. Ratų geometriją patikrino KIA Autosabina ir nieko bloga nerado: atlikti jokių korekcijų atlikti nereikėjo.
Paskutinis galvos skausmas buvo, ką daryti su reikalavimu įrengti šoninius posūkio žibntus. Išstudijavau visus JT reikalavimus, kurie galio tiek EU, tiek Lietuvoje, ir priėmiau sprendimą šoninius posūkio signalus montuoti ne į sparnus, kaip tai daro visi, o į veidrodėlius. Įmonės, užsiimančios panašia veikla, neparodė didelio noro užsiimti tokiu darbu, tad tai buvo dar didesnė motyvacija padaryti pačiam. Viso užtrukau apie 6 h, bet rezultatu esu visiškai patenkintas, nes vaizdas beveik tobulas ir negadina bendro Volterio dizaino. Mano nuomone, nėra jokio kito man patinkančio automobilio modelio, ant kurio papildomai įrengti šoniniai posūkio žibintai sparnuose atrodytų taip baisiai kaip ant Chevrolet Volt. Ypač ant kairio sparno. Žinoma, yra viena išimtis: juodas Volt’as ir juodo plastiko posūkiai ant sparnų yra visai padorus rezultatas, kurį yra tekę matyti gatvėje.
Na, o po to sekė ekspertizė ir registracija. Ir po jų Volterio pirmas etapas buvo baigtas. Sekantys darbai buvo dugno aerodinaminių “apsaugų” restauracija, galinės DIY palangės pasigaminimas, kablio, kuris naudojamas dviračiams vežti, užsakymas ir uždėjimas, papildoma 12V 5A rozetė bagažinėje RC modelių baterijoms bei šaldytuvui įkrauti, bagažinės kilimo apsiuvimas, valstybinio numerio LED apšvietimas bei kiti smulkūs patvarkymai.
Daugiau apie Volterį ir patirtis su juo galite rasti kituose mano blogo straipsniuose čia ir facebook.com.